Kačių laikytojų nuomonės dažniausiai skiriasi dėl pagrindinių klausimų – ar verta neskirtus veisti gyvūnus augintinius kastruoti, ar tai laikoma jų žalojimu ir ėjimu prieš gamtą, ar katėms būtina palakstyti lauke? Paplitusi nuomonė, kad kastruojant gyvūnus, neužtikrinamas jų natūralus poreikis daugintis, pažeidžiama jų gerovė. Apie tai, kas geriau mūsų augintiniams, aiškina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja, veterinarijos gydytoja Rasa Sirutkaitytė.
Ar reikia kates kastruoti?
Neplanuojant užsiimti kačių veisimu, rekomenduojama jas kastruoti dar prieš pirmąją rują. Tai padeda išvengti dažnai pasitaikančių ligų, nepageidaujamų palikuonių, žalingo gyvūno elgesio (kovos dėl teritorijos, teritorijų žymėjimo ar kt.). Nekastruotos katės – viena pagrindinių priežasčių, dėl ko didėja benamių kačių populiacija. Nekontroliuojant veisimosi, jos gali atsivesti net iki 4 vadų per metus. Katės labiau prisitaikiusios išgyventi be priežiūros, lauko sąlygomis, lengviau randa maisto, slėptuves žiemai, jų nebijo ir žmonės, todėl bešeimininkių kačių problema mūsų šalyje visais sezonais aktualesnė nei šunų.
Paplitusi nuomonė, kad katės ar katinai po kastravimo linkę priaugti svorio. Ar iš tiesų taip yra?
Tai greičiau liaudyje paplitęs mitas, nes tinkamai subalansavus gyvūnų šėrimą ir fizinį aktyvumą, to paprastai galima išvengti.
Ar būtina namines kates (katinus) išleisti į lauką, ar tai saugu?
Grynas oras teigiamai veikia visus gyvūnus, bet vesti į lauką reikėtų tik sveikus ir vakcinuotus augintinius, taip pat ir kates. Į lauką vedamoms katėms, kaip ir šunims, reiktų turėti specialiai pritaikytą pavadėlį. Katės yra labai smalsūs ir akrobatiniais sugebėjimais pasižymintys gyvūnai, kurie retai atsispiria pagundai praplėsti „savo teritorijų“ ribas, tad reikėtų įvertinti pavojus, tykančius augintinį lauke. Pasitaiko atvejų, kai smalsaudamos katės susižaloja iškritusios pro daugiabučių langą ar balkoną. Be priežiūros į lauką išleistos gali papulti po automobilių ratais, susižaloti kovodamos su benamėmis katėmis ar kitais gyvūnais. Neskiepyti ar silpnos imuninės sistemos gyvūnai gali susirgti įvairiomis, net ir nepagydomomis virusinėmis ligomis, apsinuodyti, užsikrėsti blusomis ar kitais parazitais (grybeliu, helmintais, toksoplazmoze, pasiutlige ir kt.). Būna atvejų, kai išsigandusios katės užsikaria į medžių viršūnes ir nenulipa žemyn net keletą dienų. Be to, augintinius gali pagauti gyvūnų globos namų darbuotojai, priglausti ir negrąžinti kiti žmonės, ypač jei gyvūnas nepaženklintas ir neįmanoma nustatyti jo šeimininko.
Ar būtina namie laikomus augintinius ženklinti?
Nemažai gyventojų vengia ženklinti savo augintinius dėl papildomų išlaidų, bet kartais tai būna vienintelė galimybė grąžinti pasiklydusį gyvūną savininkui.
Kas gyvena ilgiau – laukinės ar naminės katės?
Įrodyta, kad namuose, tinkamomis sąlygomis laikomos ir prižiūrimos katės nepatiria tiek streso, yra sveikesnės ir gyvena ilgiau, nei lauke gyvenančios, kurių kasdienėje aplinkoje daug dirgiklių ir pavojų.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija
www.vmvt.lt
Informacija apie slapukus
