Penki eterinių aliejų naudojimo būdai augintinio priežiūrai

Apie eterinių aliejų naudojimą gyvūnų priežiūros tikslais kalbama vis garsiau, nepaisant to, Lietuvoje tai tebėra naujovė, apie kurią augintinių šeimininkai žino nedaug. Veterinarijos gydytoja Kamilė Ausmanė išskiria penkis specialistų rekomenduojamus eterinių aliejų naudojimo būdus gyvūno emocinei ir fizinei savijautai gerinti. 

„Natūralūs eteriniai aliejai dažniausiai garinami difuzoriuje, kurio skleidžiamu aromatu kvėpuoja ne tik žmonės, bet ir jų augintiniai. Vis dėlto galima išskirti ir daugiau eterinių aliejų naudojimo būdų, skirtų augintinių fizinėms ir emocinėms problemoms spręsti. Svarbu pabrėžti, kad naudoti reikėtų tik 100 proc. grynumo natūralius eterinius aliejus ar jų mišinius“, – pasakoja parduotuvių tinklo KIKA veterinarijos gydytoja ir farmacijos vadovė K. Ausmanė.

K. Ausmanės teigimu, yra du pagrindiniai eterinių aliejų naudojimo būdai. Pirmasis – per kvėpavimo takus, pavyzdžiui, garinant eterinius aliejus difuzoriuje, uostant iš žmogaus delnų ar dėvint specialius amuletus. Antrasis – paskirstant eterinius aliejus ant kailio ar odos, purškiant pasigamintą purškiklį ant kailio ar naudojant kitas natūralias kosmetikos priemones. Abu šie būdai tinkami šunims ir žirgams, o katėms, graužikams, paukščiams ir kitų rūšių gyvūnams eterinius aliejus rekomenduojama naudoti per kvėpavimo takus – garinant difuzoriuje. 

Specialistė išskiria 5 eterinių aliejų naudojimo būdus šunų priežiūrai:  

• Kovai su parazitais. Paskleidus su augaliniu aliejumi maišytus eterinius aliejus ant šuns kailio, jis veikia kaip erkių atbaidymo priemonė ir gali padėti apsisaugoti nuo kraujasiurbių parazitų. Tam tinkami citrinžolių, kvapiųjų citrinžolių, levandų, eukaliptų, rozmarinų, pelargonijų, arbatmedžio ir citrinų eteriniai aliejai. 
• Gyvūnui nuraminti. Ne tik žmonės, bet ir jų augintiniai gali jausti nerimą. Tai gali nutikti netekus šeimininko, persikėlus į naujus namus, sergant įvairiomis ligomis ar dėl daugybės kitų priežasčių. Rekomenduojama eterinius aliejus paskirstyti ant šuns nugaros, krūtinės bei pilvo srityje – ant kailio arba odos. Nerekomenduojama eterinių aliejų naudoti augintinio galvos srityje – prie akių ir burnos. Kovojant su augintinio nerimu tinka levandų, ramunėlių, kedrų, pluoštinių bosvelijų, apelsinų, mandarinų, vetiverijų, kvapiųjų kanangų eteriniai aliejai.
• Kovai su odos alergijomis. Alerginė reakcija augintiniui gali kilti dėl netinkamo maisto, priežiūros priemonių ar ligų. Nustatyti alergijos priežastį ir ją išspręsti padės veterinarijos gydytojas, tačiau kovoti su jos padariniais, tokiais kaip odos niežėjimas, pleiskanojimas ar padidėjęs kailio slinkimas, gali pagelbėti eteriniai aliejai, saugiai paskirstomi ant probleminės vietos. Tam tinka levandų, pluoštinių bosvelijų arba mirų eterinis aliejus, praskiestas su augaliniu simondsijų, sviestmežio ar kitu pasirinktu aliejumi.
• Maudynėms. Kartkartėmis, maudant augintinį, galima įmaišyti keletą lašų eterinio aliejaus į šampūną ir mišinį paskirstyti po kailį. Mišinį galima naudoti ne tik kovai su parazitais, odos problemoms spręsti, bet ir plauko augimui ir stiprinimui – tam puikiai tinka rozmarinų eterinis aliejus.
• Pėdučių priežiūrai. Eterinis aliejus rekomenduojamas suskeldėjusių, išsausėjusių ar suskilinėjusių letenų pagalvėlių priežiūrai. Levandų, pluoštinių bosvelijų, mirų ar arbatmedžio eterinio aliejaus ir natūralaus sviestmedžio aliejaus mišinys veikia kaip dezinfekuojanti, drėkinanti, antibakterinė ir antivirusinė priemonė. Šį mišinį galima pasigaminti namuose – į 30 ml sviestmedžio aliejaus reikia įlašinti iki 10 lašų pasirinkto eterinio aliejaus. 

Veterinarijos gydytoja pabrėžia, kad būtina naudoti gyvūnui saugias priemones ir kvapus – tokiais prekiaujama specializuotose augintinių parduotuvėse. Eterinio aliejaus įsigyti galima ir įprastose parduotuvėse, tačiau prieš tai rekomenduojama atkreipti dėmesį, ar jis pritaikytas gyvūnams, ir atidžiai perskaityti gaminio sudėtį.