Orui šiltėjant taip norisi išnaudoti gražias dienas, todėl stengiamės daugiau keliauti, būti gamtoje, iškylauti. Kartu su mumis vasaros malonumais džiaugiasi ir mūsų keturkojai draugai. Nenuostabu, kad poilsiaujant prie ežero ar vaikštinėjant miškuose dažniau užklumpa netikėtos traumos. Turbūt kiekvienas žino, ką daryti, kai susižeidžia žmogus, tačiau susidūrus su augintiniui nutikusia nelaime dažnas iš mūsų sutrinkame. Pateiksime keletą dažniausiai ištinkančių nelaimių pavyzdžių ir patarsime, kaip elgtis kiekvienos jų atveju.
Šilumos smūgis, kaip atskirti?
Šilumos smūgį augintiniui sukelia aukšta aplinkos temperatūra, drėgmė, bloga ventiliacija ir dehidratacija. Ši būsena šunims labai pavojinga ir dažnai netgi mirtina. Kad ir kaip būtų liūdna, tačiau tenka pripažinti, jog, nepaisydami specialistų, gyvūnų globos organizacijų ir veterinarijos gydytojų perspėjimų, vis dar daug gyvūnų augintojų palieka savo augintinius kęsti uždarytus karštose transporto priemonėse ar blogai vėdinamose patalpose. Specializuotose gyvūnų prekių parduotuvėse KIKA prekiaujama specialiais vėsinančiais kilimėliais, kurie gali padėti sumažinti karštį gyvūnui gulint.
Kokie požymiai išduoda, kad augintinis perkaito – tai koordinacijos sutrikimas, apsiblausęs žvilgsnis, o kartais išgąstis, dažnas kvėpavimas, seilėjimasis, ryškiai raudonos spalvos dantenos. Pastebėjus šiuos požymius svarbiausia veikti nedelsiant – šunį reikia įkišti į šaltą vonią ar vandens telkinį, jeigu esate gamtoje, ir aplieti šaltu vandeniu, tačiau svarbu šuns nepanardinti, nes nekoordinuodamas savo judesių šuo gali tiesiog paskęsti.
Patartina pasinaudoti ir ledo gabalėliais, o kai šuo ims reaguoti į aplinką – pasiūlyti jam atsilakti vėsaus vandens . Laikant šaltame vandenyje būtina matuoti šuns temperatūrą šuns išeinamojoje angoje, kol ji normalizuosis (normali temperatūra – 38–39° C). Tik tuomet, kai temperatūra taps normali, galima išimti augintinį iš šaltos vonios.
Veterinarijos gydytoja Dovilė Naujokaitė įspėja: „Svarbiausia taisyklė – niekada nepalikite šuns uždarame stovinčiame automobilyje ilgiau kaip pusvalandžiui, kai lauke temperatūra siekia 30° C. Ilgesniam buvimui gamtoje būtina pasirūpinti specialia gertuve
Ką daryti, jeigu augintinis nudegė odą?
Nudegimus augintiniams gali sukelti karšti paviršiai, laužas lauke. Neretai tokia nelaimė ištinka ypač jaunus augintinius, nemokėdami būti atsargūs ir vedini dar vaikiško smalsumo jie gali nusiplikyti karštais skysčiais tiesiog virtuvėje. Atrodo ne toks jau kaltas prisilietimas prie karšto puodo gali sukelti rimtas traumas. Pasitaiko, kai tyrinėdami aplinką šunys sumano „paragauti“ elektros laido – tokiu atveju nudegimai gali pažeisti ne tik odą, bet ir gilesnius audinius. O kartais toks smalsumas gali baigtis netgi augintinio mirtimi.
Augintiniui nudegus pirmiausia pažeistą vietą būtina atvėsinti . Geriausiai tam tinka ledukai, šaldyti produktai, kuriuos būtina susukti į švarų rankšluostį. Tačiau poilsiaujant šių dalykų dažniausiai neturime, todėl nudegintai vietai atšaldyti puikiai tiks šaltame vandenyje išmirkinta kempinė arba audinys, kurį būtina apvynioti švariu rankšluosčiu.
Esant stipriems nudegimams, būtina kuo skubiau vykti pas veterinarą. Atminkite, kad visada nudegimų atveju reikia kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją, nes kartais nudegimo pasėkmės gali atrodyti menkos ir šuo iš pažiūros gali jaustis gerai, tačiau pasitaiko atvejų, kai po keleto valandų išryškėja gilesnių pažeidimų požymių ir augintinis pajunta didesnes fizines kančias...
Vasarą itin greitai įkaista tamsūs paviršiai, todėl augintiniui ilgai bėgiojant įkaitusia žeme ar kelio danga, perkaista kojų pagalvėlių oda ir ji tampa skausminga, gyvūnas gali pradėti šlubuoti.
To išvengti gali padėti specialūs pėdučių tepalai , pvz. TRIXIE PFOTEN-PFLEGE arba BEAPHAR FEET BALZAM , taip pat galima naudoti šunims ir katėms skirtus batukus, kurie apsaugos pėdutes nuo sudirginimų.
Pavojingi gyviai. Kaip elgtis įgėlus bitei ar įkirtus gyvatei?
Visi šunys iš prigimties yra smalsūs tyrinėtojai, todėl gamtoje dažnai nukenčia nuo vapsvų , bičių įgėlimų ar gyvačių įkirtimo . Dažniausiai bičių įgėlimai pasitaiko ant šuns snukučio. Bėda ta, kad pastebėti įgėlimo vietą ant tankesnio ir vešlesnio kailio šuns gali būti labai sunku, tanki šuns pavilnė paslepia tinimus ir žaizdeles, tuomet teks pasikliauti šuns pojūčiais.
Kaip suprasti, kas nutiko augintiniui? Snukučio patinimai apie burną ar gerklę dažniausiai rodo, kad šuniui įgėlė bitė ar vapsva. Jeigu augintiniui įkirto gyvatė, ant jo odos pamatysite dvi raudonas žaizdeles, kurios dažniausiai stipriai nekraujuoja, todėl ant jų sustingsta po kraujo lašelį. Įkirtus gyvatei, šuo gali imti drebėti, seilėtis ar net vemti, po kurio laiko gali ištikti kolapsas.
Kaip gi augintiniui padėti? Pastebėjus, kad ištino augintinio snukis, pirmiausia mėginkite ieškoti įgėlimo vietos – jeigu įgėlė bitė, reikia pašalinti pasilikusį geluonį.
Įgėlimo vietą patepkite specialiu eterinių aliejų mišiniu A'SCENTUALS INSECT REPELLENT . Toks būdas neutralizuoja vabzdžių rūgštį, todėl sumažėja skausmas. Jeigu augintinis sugeltas stipriai, įgėlimų daugiau, tuomet reikia kuo skubiau gabenti pas veterinarą. Jei sugėlė šuns burną, gerklę – būtina nedelsiant kreiptis į veterinarą.
Įkirtus gyvatei , pirmiausia reikia stengtis augintinį kuo mažiau judinti. Jeigu įkirto į koją – svarbu galūnę mobilizuoti. Kai ji nejuda, mažesnė kraujotaka, todėl pažeidimas mažiau išplinta. Vienintelė pirmoji pagalba tokiu atveju gali būti įkirstos vietos šaldymas, ant jos galima uždėti į švarų audeklą įvynioto ledo ir kuo skubiau gabenti gyvūną pas veterinarą.
Neretai pasitaiko atvejų, kai šunys, smalsumo vedini, lyžteli kieme ar pievoje rastą rupūžę . Kaip žinia, šių varliagyvių odos liaukos išskiria nuodingą medžiagą – bufotaliną. Šie nuodai gali sukelti stiprią alerginę reakciją, dėl ko augintiniui gali paburkti ir išopėti burnos gleivinė, jis ima seilėtis ir vemti. Tokiu atveju patariama gyvūnui duoti antihistamininių vaistų ir vežti pas veterinarijos gydytoją.
Informacija apie slapukus
