Ar žinai, kad apie 7–8-uosius gyvenimo metus šuo pradeda taip vadinamąjį aukso amžių? Ir nors augintinis dar gali būti pakankamai žaismingas ir guvus, po truputį vyksta senėjimo procesai.
Įdomu tai, jog skirtingų veislių šunys sensta skirtingai. Pavyzdžiui, mažų veislių šuniukai bei mišrūnai gyvena ilgiau, tad ir senėjimo požymių gali nesimatyti net iki 12 metų. Na, o didžiųjų veislių šunys (pavyzdžiui, senbernarai, mastifai) jau 8–9-erių metų gali būti pražilę ir tingūs. Žinoma, kiekvieno šuns gyvenimo trukmė priklauso ir nuo individualių organizmo savybių, sveikatos, temperamento ir priežiūros.
Požymiai, išduodantys senatvę
Kaip suprasti, kad augintinis jau priklauso senjorams? Pirmiausia, į ką turėtumėte atkreipti dėmesį, tai augintinio sveikata. Senstantis šuo tampa imlesnis infekcinėms ligoms , todėl nepamirškite kasmet vakcinuoti. Be to, šiuo laikotarpiu pradeda trikti vidaus organų, ypač kepenų ir inkstų, veikla. Navikai, širdies nepakankamumas, diabetas – vienos iš ligų, kurios gali kamuoti seną šunį. Taip pat vyresniam augintiniui gali pasireikšti ir sąnarių artrozė, dėl ko jis gali pradėti sunkiau vaikščioti. Labai dažnai sumažėja ir šuns apetitas .
Kad augintinis sensta, pastebėsite ir iš jo pasikeitusio elgesio: gali sumažėti aktyvumas , domėjimasis aplinka, šuo didžiąją laiko dalį praleis miegodamas, kai kurie šunys tampa agresyvūs.
Subalansuota mityba
Vyresnių šunų medžiagų apykaita yra lėtesnė, energetiniai poreikiai sumažėja iki 10%, tad ir maistas sunkiau įsisavinimas. Jei savo augintinį šeriate sausu maistu ir dar jo nepakeitėte į skirtą vyresniems šunims, pasirūpinkite tuo nedelsiant. Specialiai vyresniems šunims subalansuotas pašaras yra lengvai virškinamas ir kramtomas, jame gausu vitaminų ir vertingų maistinių medžiagų, kurios yra tiesiog būtinos tokio amžiaus šunims. Be to, toks visavertis pašaras apsaugos nuo nutukimo bei įvairių virškinamojo trakto ligų. Taip pat sauso pašaro granulės apvalo dantis ir neleidžia vystytis periodontitui.
Vyresniems šunims būtina duoti ir maisto papildų , kurių sudėtyje yra vitaminų ir mineralų. Pavyzdžiui, vitaminas E ir selenas saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų – stabdo senatvinius procesus. Chodroitinas bei gliukozaminas – aminorūgštys, padedančios apsaugoti bei atstatančios sąnarių kremzles ir lėtinančios osteoartrozę. Sveikatai naudingi ir B grupės vitaminai . Tuo tarpu natrio ir fosforo kiekį reikėtų sumažinti iki minimumo, jei šuo serga širdies ar inkstų nepakankamumu.
Tinkamas fizinis krūvis
Kaip pasirūpinti šunimi senjoru, kad jis jautųsi kaip įmanoma geriau? Pirmiausia, labai svarbu, kad augintinis būtų įkurdintas tinkamoje vietoje, kurioje būtų šilta ir ne per kieta. Antra, pasirūpinkite, kad šuniui netektų dažnai vaikščioti slidžiomis grindimis ir stačiais laiptais.
Tinkami fiziniai pratimai taip pat labai svarbu. Nors vyresni šunys gali nebenorėti eiti į lauką ar tingėti žaisti, skatinkite jų aktyvumą. Nes dėl sumažėjusio fizinio krūvio bei sulėtėjusios medžiagų apykaitos vyresni šunys pradeda tukti. Užsitupėję namie, nebūnantys gryname ore šunys sensta daug greičiau. Buvimas gryname ore gerina širdies, plaučių darbą, aktyvina organizmo imuninę sistemą, tad pasimėgaukite kartu ramiais pasivaikščiojimais lauke. Pasivaikščiokite tiek, kiek norisi augintiniui. Neverskite bėgioti, šokinėti. Saugokite, kad neperšaltų – vėjuotu, lietingu oru neveskite šuns į lauką.
Ypatingas dėmesys
Vyresnio amžiaus šunys nepakenčia vienatvės ir gana dažnai yra linkę susirgti senatvine depresija . Susirgęs depresija šuo gali tapti apatiškas, abejingas aplinkai ir savo šeimininkams. Taip pat gali pamiršti gero elgesio taisykles: gali pradėti loti ar kaukti be priežasties, teršti namuose, neatsiliepti į komandas.
Labai gerai, jei namuose yra ir kitų gyvūnų. Taip vyresnio amžiaus augintinis mažiau jausis vienišas. Taip pat labai svarbu, kad šuo senjoras būtų apdovanotas ypatingu šeimininko dėmesiu ir meile. Pripažinkime, to jis tikrai vertas, nes juk daugybę metų buvo ištikimiausias draugas.
Šuns ir žmogaus amžiaus palyginimas: