Kačių kastracija/sterilizacija. Kada ir kodėl?

Kačių augintojai Lietuvoje vis dažniau kastruoja/sterilizuoja savo numylėtinius, ir tai džiugina. Katės – ypač vislus gyvūnas. Lytiškai jos subręsta pirmaisiais gyvenimo metais ir jau gali atsivesti pirmuosius jauniklius. Vienoje vadoje katės gali susilaukti nuo trijų iki aštuonių kačiukų. Šis gyvūnas veda kačiukus 3–4 kartus per metus. Be to, šis procesas gali trukti iki pat katės senatvės.

Žmogus, laikantis namuose katę, dažnai neapsiima priglausti jauniklių ir tiesiog paleidžia juos likimo valiai. Tad nenuostabu, kodėl parkuose, kiemuose ir skveruose tiek daug beglobių ir valkataujančių katinų, kurie savo ruožtu taip pat poruojasi ir dauginasi. Šiuo atveju kastracija/sterilizacija – neišvengiamas sprendimas norint išvengti ar bent pristabdyti sparčią laukinių kačių populiaciją.

Įdomu tai, kad kastruoti katinai ir sterilizuotos katės gyvena ilgiau ir yra sveikesni. Ši operacija sumažina įvairių susirgimų galimybes, kuriomis dažnai serga nekastruoti gyvūnai, kaip pvz. gimdos, prostatos, kiaušidžių, sėklidžių uždegimas ar vėžys, bei kitos.

Kodėl reikėtų kastruoti/sterilizuoti namuose gyvenančias kates?

Į šį klausimą atsakyti nesunku. Kačių kastracija/sterilizacija yra naudinga tiek šeimininkui, tiek pačiam gyvūnui. Nesterilizuotos katės ankstyvą pavasarį darosi neramios. Jų elgesys labai pasikeičia: jos nuolat garsiai kniaukia, raičiojasi žeme, tampa dirglios, dažniau šlapinasi ir tokiu būdu ieško patino, kurie „prišaukti“ katės taip pat garsiai kniaukia neduodami jums ramybės bei žymėdami teritoriją. Patinai šiuo laikotarpiu stengiasi pabėgti iš namų, o pabėgę gali negrįžti savaitėmis. Pabėgę patinai veliasi į pjautynes ir kovoja su laukiniais katinais dėl teritorijos ir patelių, todėl dažnai namo grįžta sužeisti, purvini, alkani, išsekę ir namuose gali pernešti parazitus, infekciją ar ligas. Jei patinui nepavyksta ištrūkti iš namų, tuomet jūsų gyvenamoji vieta taps ta teritorija, kurią katinas ims žymėti šlapimu. O šiuo periodu katino šlapimas įgauna ypač smarkų dvoką. Iškastravus katiną jis nustoja žymėti teritoriją, todėl jūsų namuose išnyks nemalonus kvapas. Katinui nebeliks poreikio ieškotis patelės ir poruotis, todėl jūsų augintinis nebėgs iš namų, nebus agresyvus ir todėl patirs mažiau traumų. Sterilizuota katė tampa ramesnė, ji nebejaus poreikio poruotis ir nesusilauks palikuonių. 

Įdomu tai, kad kastruoti katinai ir sterilizuotos katės gyvena ilgiau ir yra sveikesni. Ši operacija sumažina įvairių susirgimų galimybes, kuriomis dažnai serga nekastruoti gyvūnai, kaip pvz.: gimdos, prostatos, kiaušidžių, sėklidžių uždegimas ar vėžys bei kitos. Taigi svarbu suvokti, jog kastracija ir sterilizacija pagerins jūsų augintinio gyvenimo kokybę, o jums atneš į namus ramybę. 

Kuo skiriasi kastracija nuo sterilizacijos?

Kastracija atliekama patinams pašalinant sėklides, o sterilizacija atliekama patelėms pašalinant kiaušides ir gimdą. Sterilizacija yra kiek sudėtingesnė operacija nei kastracija, nes reikia prapjauti pilvą. Tačiau baimintis nėra ko. Atliekant šias operacijas yra taikoma narkozė, todėl jūsų augintinis nieko nejaus ir jam neskaudės. Didelis privalumas yra tai, jog pasibaigus narkozei jūs savo numylėtinį iš karto galėsite vežtis namo. 

Kada geriausia operuoti?

Jei neplanuojate gyvūno veisti, visuomet patariama atlikti šią operaciją kačiukui esant jaunam. Katės lytiškai subręsta kur kas anksčiau nei daugelis žmonių mano. Jiems sunku patikėti, kad dar maži, pilnai nesuaugę kačiukai jau patys gali tapti tėvais. Kačių augintojai tiki, kad katę reikia sterilizuoti prasidėjus pirmajai rujai. Tačiau ši nuomonė yra klaidinga. Katės lytiškai subręsta 5–6 mėnesių amžiaus, katinai – kiek vėliau. Paprastai pirmasis lytinis potraukis yra sunkiai pastebimas, todėl jūsų katytė šiame amžiuje jau gali namo grįžti nėščia, o katinas gali bandyti bėgti iš namų. Tad norint išvengti tokių nemalonumų, kates patartina sterilizuoti, o katinus kastruoti dar prieš lytinį subrendimą, t.y. anksčiausiai nuo 6 savaičių ir vėlesniame amžiuje. Suprantama, jog ne vienas žmogus pagalvoja apie tai, ar dora tokį jauną ir mažiuką kačiuką operuoti. Tačiau šios mintys jūsų neturėtų kamuoti, nes jauniklį iškastravus, mažylis nieko nepraras, kadangi paprasčiausiai jis nebus išgyvenęs to „neramiojo laikotarpio“. 

Jei įsigijote jau suaugusį gyvūną – ne bėda. Ir vyresnio amžiaus gyvūnus kastruoti galima. Taip pat galima sterilizuoti kates, jau turėjusias jauniklius. 

Svarbu žinoti, kad katėms ne bet kuriuo laiku leidžiama atlikti sterilizaciją. Visiškai tam netinkamas metas yra rujos laikotarpis. Tačiau iškart pasibaigus rujai kates sterilizuoti galima. 
Pranašumui ir trūkumai operuojant kačiukus. Nors katės ir katinai lytiškai subręsta gana anksti ir jau gali turėti palikuonių, jie patys dar nėra visiškai suaugę. Tai reiškia, jog kačiuko lytiniai organai, palyginti su suaugusiu katinu, yra mažesni ir todėl operacija yra kiek sunkesnė ir sudėtingesnė. Tačiau ir čia galima įžvelgti teigiamą pusę. Mažesniam kūneliui reikia mažesnio kiekio narkozės, ką gyvūnas lengviau pakels. Tad po operacijos kačiukas greitai atsigauna ir vėl būna žvalus. 

Kokią įtaką kastracija/sterilizacija daro gyvūno elgesiui?

Jei gyvūnas kastruojamas vėlesniame amžiuje, tuomet, kaip jau minėta, išnyksta lytinis potraukis ir gyvūnas tampa ramesnis, meilesnis, draugiškesnis. Gyvūną iškastravus prieš lytinį brendimą jo elgesys visiškai nepasikeis. Jis pasiliks tiek pat meilus ir žaismingas, koks ir buvo. Jis nenutols nuo namų toliau nei tai darė iki šiol ir bendraus su kitomis katėmis lygiai taip pat, kaip tai darė ankščiau. Taigi atlikus katėms šią operaciją, gyvūnas visą gyvenimą išliks taikus ir malonus. 

Kokie šalutiniai poveikiai po kastracijos/sterilizacijos?

Daugelis kačių šeimininkų susiduria su problema, jog atlikus operaciją augintinis nutunka. Kaip žinia, po operacijos išnykus lytiniam potraukiui šie gyvūnai neieško poros, nekovoja dėl teritorijos, jie tampa ramesni ir todėl jų apetitas pagerėja. Pagerėjus apetitui, katė ėda daugiau, o šeimininkas šeria gausiau. Štai čia ir slypi pagrindinė priežastis, kodėl katės po sterilizacijos/kastracijos nutunka. Katėms gausiau ėdant labai svarbu ėdalą normuoti, kad neperšertumėte savo augintinio. Pagaliau to visiškai galima išvengti kontroliuojant pašaro kiekį arba parenkant specialiai kastruotiems gyvūnams skirtą pašarą. Esant tokiai situacijai patartina įsigyti veterinarinį ėdalą katėms, skirtą specialiai antsvoriui mažinti.