Pirmasis augintinio nutukimo požymis – kūno suapvalėjimas ir minkštos odos raukšlės nugaros srityje. Sutrinka virškinimas, gyvūnas kenčia tai nuo viduriavimo, tai nuo vidurių užkietėjimo.
Nutukimas pasiekia kritinę ribą, kada gyvūno svoris viršija normą daugiau kaip 20 procentų. Krypuojanti eisena, nukaręs pilvas, riebalinės pagalvėlės šlaunų srityje – visa tai nutukimo požymiai. Taip nutinka, kai per dieną suvartotas kalorijų kiekis viršija energijos sąnaudas ir kaupiasi organizme kaip riebalai. Viršsvorį turintys gyvūnai dažniau patiria traumas, jiems atsiranda ortopedinių problemų, pavojus susirgti širdies ligomis, diabetu, gauti šilumos smūgį, jie sunkiau anestezuojami.
Kad auga svoris, įtakos turi šie faktoriai: įgimtas polinkis, hormoninis disbalansas, vyresnis amžius, kastracija, fizinio krūvio stoka ir, žinoma, persiėdimas.
Ką daryti?
Vieniems gyvūnams pakanka padidinti fizinį krūvį, kitiems – būtina dieta. Įvedus dietą, sumažėja kalorijų suvartojimas, organizmas kalorijų trūkumą kompensuoja lėtindamas medžiagų apykaitą ir taip „konservuoja“ energijos atsargas. Fizinis krūvis greitina medžiagų apykaitą, svoris mažėja.
Dietinio ir specialaus liekninančio ėdalo sudėtyje yra daug ląstelienos ir mažai riebalų. Mažas riebalų kiekis užtikrina mažą raciono kaloringumą, o ląsteliena – sotumo jausmą. Nerekomenduojama mažinti porcijų, jei šeriate mažai kaloringu ėdalu – gyvūnas jausis alkanas ir nuolat prašys ėdalo.
Taikant šias priemones gyvūno svoris gali sumažėti iki 30–40 procentų. Svarbu rūpestingai stebėti gyvūno būklę. Jokiu būdu nesistenkite sumažinti jau nutukusio gyvūno svorį marindami jį badu.
Specialistai rekomenduoja tokią lieknėjimo programą:
• ištirti gyvūną pas veterinarą;
• pasverti gyvūną, nustatyti jo normalų svorį – šių svorių skirtumas lygus viršsvoriui, kurio reikia atsikratyti;
• pasirinkti kasdieninę dietą, padalinti dienos ėdalo normą į tris dalis (šerti tris kartus per dieną);
• tarp šėrimų neduokite gyvūnui jokio ėdalo, nukreipkite jo dėmesį duodami jam įvairius graužiamus daiktus;
• labai svarbu priversti gyvūną judėti.
Deja, nėra išmatuota, kokia veikla sudegina kiek kalorijų. Veterinarijos gydytojai teigia, kad šuniui bėgioti ir žaisti reikia ne mažiau kaip 2 val. per dieną, katei – 1 val. Būtina priversti judėti kastruotus gyvūnus, nes po operacijos sulėtėja jų normali medžiagų apykaita. Mankštinkitės, greitinkite medžiagų apykaitą ir gyvūno organizmas pradės normaliai funkcionuoti. Kartą per savaitę pasverkite augintinį ir užsirašykite svorį.
Kai svoris tampa normalus, šerkite gyvūną tokiu ėdalo kiekiu, kuris būtinas išlaikyti normalų kūno svorį. Ir toliau reguliariai pasverkite gyvūną, pastebėję kūno masės padidėjimą – mažinkite racioną.
Pažįstamas vaizdelis: liūdnas šuns žvilgsnis ar katės miaukimas: „Pašerk mane“. Nesvarbu, kad jie ką tik suėdė savo ėdalo porciją. Maisto prašinėjimą virtuvėje dažnai sukelia ne alkis, o tai, kad gyvūnui nėra kuo užsiimti arba jis liūdėjo, kol šeimininkas buvo darbe. Taigi, prieš „pagailėdami“ savo augintinio ir duodami jam „dar truputėlį“ ėdalo, pagalvokite apie tokio savo „gailestingumo“ pasekmes.
Parengta pagal užsienio spaudą
Informacija apie slapukus
