Labradoro retriveris yra be jokios abejonės, pati populiariausia šunų veislė pasaulyje. Tai ne tik be galo linksmi, draugiški, žaismingi, bet ir protingi, atsidavę savo šeimininkui bei darbštūs šunys.
Kilmės istorija
Labradoro retriverių protėviai kilę iš Atlanto vandenyne esančios Niufaundlando salos - Kanados, Niufaundlando ir Labradoro provincijos. Manoma, kad šioje saloje pirmieji gyventojai įsikūrė dar prieš penkis šimtus metų.
Atvykėliai atsivežė šunis, kurie jiems padėjo medžioklėje ir žvejyboje, kai žuvys pabėgdavo iš žvejybinių tinklų. Šie šunys jas atviliodavo atgal. Vėliau Labradoro retriveriai buvo vadinami šventojo Jono šunimis, nes 1840-aisiais geologas Džozefas Džiuksas (Joseph Jukes) aprašė šiuos šunis ir jų sugebėjimus padėti žvejyboje bei medžioklėje.
Šios veislės atstovų sugebėjimais susidomėjo Malmesburio erlas, kuris atvyko į Niufaundlendą. Jis buvo taip sužavėtas šiais šunimis, kad parsivežė juos į Angliją ir įkūrė medžioklinių šunų veislyną.
1903 šių šunų atstovai buvo pristatyti Anglijos veislynų klubui. Čia jie pirmą kartą buvo pavadinti Labradoro retriveriais. Kiek vėliau veisėjai dar labiau ištobulino šią veislę, atrinkdami pačius svarbiausius veislės bruožus. Jie tapo lengvai prižiūrimi, ypač lojalūs, draugiški ir atsidavę savo šeimininkui.
Veislės klasifikacijos bei bruožai
Šios veislės atstovai yra suskirstyti į juoduosius, geltonuosius arba auksaspalvius ir šokoladinius. Visų spalvų šuniukai gali gimti vienoje vadoje. Visi retriveriai labai žaismingi ir aktyvūs. Dėl stipraus kūno ir kvadrato formos Labradoro retriveriai yra pristatomi kaip darbiniai šunys.
Jų išvaizda išsiskiria stipriu žandikauliu, plačia galva, tvirtomis kojomis bei pečiais. Suaugęs šuo ties ketera siekia nuo 53 iki 61 centimetrų ūgio, sveria nuo 23 iki 36 kilogramų. Kailis yra tankus ir šiek tiek grubus. Pokailis storas ir minkštas, todėl visiškai nepralaidus vandeniui.
Priežiūra
Labradoro retriverio kailis yra trumpas, tankus ir su povilne. Iš tiesų šie šunys šeriasi gana gausiai, todėl jų šeimininkai dažnai juokauja, kad šėrimosi periodas trunka du kartus per metus, tačiau po pusę metų. Dėl šios priežasties Labradoro retriverį reikėtų šukuoti kiekvieną dieną, o periodiškai nuvesti ir profesionaliai nukalkinimo procedūrai į šunų kirpyklą .
Šios veislės šunys yra linkę į ausų uždegimus, todėl svarbu kas dieną valyti ausis. O tam labiausiai tiktų Tauro Pro Line Pure Mist šarminis vanduo , kuris pašalins ne tik nešvarumus, bet ir neleis daugintis bakterijoms.
Mityba
Viena iš didžiausių šios veislės sveikatos problemų yra nutukimas, todėl labai svarbu pasirinkti tinkamą pašarą. Geriausiai tiktų begrūdis, lengvai virškinamas pašaras su daug baltymų, kurį idealiu atveju dar turėtumėte pasirinkti ir pagal kailio spalvą. Tokiu būdu ne tik užtikrinsite visavertę mitybą, bet ir puoselėsite augintinio kailį iš vidaus. Tam rekomenduojame rinktis Nature‘s Protection Superior Care pašarus pagal kailio spalvą – baltakailiams , raudonkailiams ar tamsiakailiams. Šiuose pašaruose gausu amino rūgščių, kurios užtikrina melanino gamybą, o tai skatina gerą pigmentą bei ryškią kailio spalvą.
Įdomūs faktai apie Labradoro retriverius
Dėl puikaus intelekto Labradoro retriveriai tapo puikiais tarnybiniais šunimis – jie naudojami kaip pagalbiniai šunys neįgaliesiems orientuotis aplinkoje ar žmonėms sergantiems epilepsija, kadangi gali perspėti žmogų apie artėjantį priepolį.
Labradoro retriveriai buvo klasifikuoti kaip kariuomenės darbiniai šunys Vietnamo kare. Dėl puikios uoslės koviniams daliniams retriveriai padėdavo surasti sužeistuosius bei aptikti priešų patrulius.
Patys žymiausi Labradoro retriverių šeimininkai yra prezidentas Bilas Klintonas ir karalius Karolis Trečiasis.
Labradoro retriverių uodega veikia kaip propeleris vandenyje. Kadangi šie šunys buvo pagalbininkai žvejams, jie, judindami uodegą, pasispiria vandeniu dar greičiau.
Informacija apie slapukus
