12 šuns veislių, kurios beveik nesišeria

Šuns plaukas gali būti labai gražus ir malonus glostyti, tačiau dažnas sutiktų, kad plaukai ore, ant nosies, maiste ar užstrigę siurblyje – nėra pati maloniausia augintinių šeimininkų dalia. Tad ar iš tiesų egzistuoja šunys, kurie nesišeria? O galbūt yra ir tokių šunų veislių, kurios ne tik nesišeria, bet ir nesukelia alergijos?

Ar yra veislių, kurios šeriasi mažiau, nei kitos?

Ar egzistuoja šuns veislių, kurios žmonėms nesukelia alergijų? Daugeliui veikiausiai teko girdėti apie veisles, kurios yra hipoalerginės ir nesukelia alerginių reakcijų, būdingų kitoms šunų veislėms. Vis dėlto, veterinerė Kamilė Ausmanė sako, kad nesvarbu, kiek gausiai šuo šeriasi – tai neturi įtakos alergenų, sukeliančių neigiamas reakcijas žmonėms, išskyrimui. „Alergenai yra labai mažos molekulės, kurios lengvai patenka į orą ir pasiekia akis, nosį ir plaučius, kur sukelia simptomus. Šunų plaukai nėra alergenai“, – aiškina ji ir priduria, kad alergenai randami šunų išskiriamuose skysčiuose – seilių ir prakaito. „Abu jie gali būti ant šunų plaukų, tačiau šuns plaukų slinkimo lygis neturi reikšmės tam, kokio lygio alergines reakcijas žmogui jis sukels“, – teigia specialistė.

Taip, iš tiesų yra veislių, kurios šeriasi mažiau. Taip yra dėl tam tikros priežasties. K. Ausmanė aiškina, kad yra du skirtingi šuns kailio tipai: vieniems šunims plaukas auga iki tam tikro ilgio, kitiems – gali augti tol, kol yra nukerpamas arba nulūžta. „Pirmuoju atveju, kailis užauga iki tam tikro ilgio ir sustoja augti – panašiai kaip jūsų antakiai“, – aiškina ji. Šie šunys – bokseriai, australų aviganiai, koliai, niūfaundlendai ir panašiai – nekerpami, tačiau jie šeriasi gausiau, o ypač tai pastebima sezoninio šėrimosi metu. „Antruoju atveju, šuns plaukas auga ir auga tol, kol yra nukerpamas arba nulūžta, kaip ir žmonių galvos plaukai“, – sako specialistė. Šios veislės, įskaitant pudelius, ši cu, jorkšyrus, anglų aviganius, šeriasi mažiau. Tačiau neigiama šio bruožo pusė yra dažnesnės plaukų sąvėlos, todėl šių šunų kailį būtina reguliariai prižiūrėti ir šukuoti. Kitaip tariant, šunys, kurie beveik nesišeria, reikalauja kruopščios ir nuolatinės jų kailio priežiūros. Tad kokios gi yra veislės, kurios beveik nesišeria?

Pudelis

Šis šuo turi garbanotą kailį, o plaukas gali užaugti labai ilgas. 1800-aisiais pudelius buvo įprasta matyti su ilgomis kasomis, siekiančiomis žemę, tačiau dabar įprasta pudelių kailį palikti trumpesnį, stilizuotai apkirptą. Pudelių kailis reikalauja išskirtinės priežiūros, naudojant specialias priemones ir tinkamas šukas, antraip – plaukas pradės veltis ir praras savo išvaizdą. Be to, kad pudelis turi išskirtinį kailį ir yra protingas šuo, jų būna ir įvairių dydžių: didieji (karališkieji), mažieji ir nykštukiniai (miniatiūriniai). Tad kiekvienas gali išsirinkti augintinį pagal savo poreikius.

Frizos bišonas

Jei svajojate apie šunį, kuris atrodo kaip milžiniškas vatos kamuoliukas, bišonai yra būtent tokia veislė. Pūkuotas bišonas pasižymi ilgu kailiu, minkštais ir garbanotais plaukais, todėl ši veislė primena mažą debesėlį ar vatos kamuoliuką. Šią veislę, kaip ir pudelius, būtina nuolat šukuoti – dauguma bišonų šeimininkų, kaip ir auginantys pudelius, kas keletą mėnesių lankosi pas profesionalius augintinių kailio priežiūros specialistus. Bišonai yra protingi ir mėgstantys įvairius triukus, tačiau gana tingūs, gerai sutaria su kitais augintiniais. Ši veislė puikiai tinka šeimoms su vaikais ir mėgstantiems keliauti – bišonai prisitaiko prie aplinkos pokyčių, mat jiems svarbiausia, kad šeimininkas būtų šalia.

Bedlingtono terjeras

Jei norite praeivių žvilgsnių ir dėmesio – pabandykite į kaimynystę išsivesti bedlingtoną, kuris savo išvaizda primena ėriuką. Jis pasižymi ilgais, puriais, storais ir garbanotais plaukais. Tačiau bedlingtonas tradiciškai kerpamas taip, kad atrodytų kaip maža avelė, todėl jį įprasta matyti kirptą trumpai. Šią veislę privaloma kruopščiai šukuoti, kad nesusidarytų sąvėlos, o pagal veislės standartus apkirpti padės profesionalai. Vis dėlto, neapsigaukite nekalta ėriuko išvaizda – šie šunys yra puikūs medžiotojai, nebijantys išsivolioti purvuose, gaudant skuodžiančią pelę. Jie yra labai prieraišūs ir nepakenčiantys vienatvės, taip pat reikalaujantys daug fizinio krūvio ir aktyvių šeimininkų.

Portugalų vandens šuo

Pastebėję šios veislės atstovą, galite pagalvoti, kad tai – pudelis su keista šukuosena, tačiau portugalų vandens šuo yra atskira veislė, stambesnė ir tarsi drūtesnė pudelio rūšis. Jie buvo auginami padėti žvejams ir dirbti kitus su vandeniu susijusius darbus. Ši veislė gali turėti ilgus garbanotus pudeliškus plaukus arba ilgus banguotus plaukus, o abiejų tipų kailius reikia reguliariai prižiūrėti. Įprastai jie kerpami taip, kad priekinėje kūno dalyje paliekamas ilgas plaukas, ties galinėmis kojomis – trumpas, geriausia tokį kirpimą padaro specialistai. Tai itin protingi šunys, kurie mėgsta leisti laiką vandenyje, todėl kerpant šį augintinį reikėtų apsvarstyti, kiek laiko jis praleis plaukiodamas, mat ilgas plaukas ilgiau džiūsta ir reikalauja speciialių kosmetinių priemonių bei reikmenų. Be to, jei jums ši veislė atrodo kažkur matyta, tai gali būti tiesa – tokį augintinį Baltuosiuose rūmuose laikė Obamos.

Ispanų vandens šuo

Ši senovinė veislė Ispanijoje buvo veisiama įvairiems ūkio darbams – nuo seno ispanų vandens šunys ganė avis ir ožkas, padėdavo žvejams. Dabartiniais laikais ispanų vandens šuo darbuojasi žmonių paieškos tarnybose, padeda pareigūnams ieškant pavojingų medžiagų, pavyzdžiui, narkotikų ar sprogmenų. Sakoma, kad nėra užduočių, kurių ispanų vandens šuo negalėtų atlikti, tad tai – tikrai protinga veislė. Kalbant apie jų kailį, jis taip pat išskirtinis – ilgas ir garbanotas, jei auginamas ilgai, virsta „dredais“. Tradiciškai šie šunys buvo kerpami trumpai kartą metuose, leidžiant kailiui augti visus metus. Daugelis šeimininkų šios tradicijos laikosi iki šiol. Ši veislė yra vienas iš neatrastų šunų pasaulio brangakmenių, pasižyminti puikiu charakteriu, patogiu dydžiu ir beveik plaukų aplink save nepaliekančiu kailiu.

Tulearo bišonas

Tulearo bišonai kilę iš Madagaskaro žvejų miestelio Tulearo. Ši veislė pasižymi baltos spalvos kailiu, todėl primena medvilnės kamuoliuką. Kailis ilgas ir tankus, linkęs į banguotumą. Ši veislė geriausiai tinka tiems, kurie yra pasiryžę prižiūrėti augintinio išvaizdą – kailio specifika reikalauja intensyvios specialios priežiūros. Šis šuo pasižymi draugišku ir meiliu charakteriu, puikiai tinka vyresnio amžiaus žmonėms bei šeimoms su vaikais.

Jorkšyro terjeras

Jorkšyro terjerai kilę iš Anglijos, išveisti kaip dekoratyvinė veislė. Tai – viena mažiausių ir itin paplitusių šunų veislių. Šie šunys turi ilgą, šilkinį ir tiesų plauką, pasižymintį mėlynos ir rūdžių spalvos deriniu. Tinkamai prižiūrint šio augintinio kailį, plaukas gali užaugti iki žemės. Tačiau, jei mėgstate praktiškesnę augintinio išvaizdą, šią veislę taip pat galima kirpti trumpai. Kadangi jorkšyrai yra terjerai, jiems būdingas ir medžioklinis charakteris – jie tikrai neatsisakytų vaikytis pelę laukuose. Be to, sakoma, kad jorkšyrai gaudo peles geriau nei katės. Tai – itin draugiškas, prieraišus augintinis, tinkantis šeimoms su vaikais.

Ši Cu

Spėjama, kad veislė kilo iš Kinijos, kur jie buvo laikomi šventaisiais ir kilmingaisiais. Šių šunų kailis, taip pat, kaip ir jorkšyrai, gali augti iki žemės, tačiau jį taip pat neretai renkamasi trumpinti. Be to, šukuoti jį patariama kasdien. Ši Cu yra puikus žmogaus kompanionas – mažas, protingas, gyvybingas ir meilus šuo, kuris beveik nesišeria. Jie puikiai gali pristaikyti gyventi daugiabučiuose, kartu vaikščioti apsipirkti ar leisti laiką restorane. Jie taip pat yra švelnūs ir draugiški su vaikais, puikiai sutaria su kitais šunimis, yra neagresyvūs, nebijo pokyčių ir naujų vietų.

Afganų kurtas

Manoma, kad šie šunys yra visų šunų protėviai, tačiau patikimų šaltinių, galinčių tai patvirtinti, nėra. Jie nuo seno talkindavo žmonėms medžioklėje, mat turi puikius tam pritaikytus instinktus ir yra labai greiti keturkojai. Vėliau dėl savo grakščios išvaizdos ir poniško stoto jie tapo aukštuomenės damų aksesuarais, dėl ko ilgainiui buvo asocijuojami tik su poniška išvaizda, užmirštant jų gabumus ir protines galimybes. Taip kurtai įgijo kvailiukų etiketę, tačiau tai nėra tiesa. Jie labai svarankiški, pasitikintys savimi šunys, todėl nėra beatodairiškai paklūstantys savo šeimininkams. Jiems būtina dresūra ir fizinis aktyvumas. Šie šunys ne itin tinkami šeimoms su vaikais, nes jie gali jautriai reaguoti į netikėtus garsus ar triukšmą. Afganų kurtų plaukas ilgas ir tiesus, ir, kaip ir visų straipsnyje aptariamų veislių atstovų, reikalaujantis nemažai specialios priežiūros, siekiant išlaikyti sveiką kailį bei pavyzdingą išvaizdą.

Havanos bišonas

Šis kubiečių mažylis yra dekoratyvinės veislės, pasižymi draugišku charakteriu ir prieraišumu, puikiai sutaria su kitais šunimis ir vaikais, neturi agresijos apraiškų, yra imlus komandoms. Havanos bišonai turi ilgą pūkuotą kailį, kuris šiek tiek šiurkštesnės tekstūros ir truputį garbanotas, todėl įgauna papildomo tvirtumo, tačiau dėl tvirtumo plaukai rečiau slenka ir dažniau susivelia, todėl jiems, nenuostabu, reikalinga nuolatinė speciali priežiūra.

Pulis

Pulis gali būti juodos arba baltos spalvos ir atrodo tarsi atgijusi „Disney“ animacinio filmuko šluota. Šios veislės šunų kailis yra virvelinis – plaukai apsivynioja vieni aplink kitus ir sudaro ilgas virves arba siūlus primenančias plaukų sruogas. Norint juos teisingai iššukuoti, reikia daug dirbti ir daug laiko skirti maudynėms naudojant tinkamas kosmetines priemones ir reikmenys, tačiau virveliniai šunys nesišeria. Pirminė šios veislės užduotis buvo ganyti avis ir prižiūrėti teritoriją, tad šis šuo itin vikrus, pasižymi greita reakcija ir imlumu komandoms. Be to, jis puikiai tiks ir šeimoms su vaikais, ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir tiems, kurie namuose turi kitų augintinių. Tačiau, svarbiausia, kad šiam šuniui būtų užtikrintas pakankamas fizinis krūvis, mat šis šuo nemėgsta ilgai gulėti namuose ir tinginiauti. Be to, būtina, kad pulis namuose ilgai neliktų vienas – vienatvė jam nepriimtina.

Šnauceris

Ne visi šunys, kurie beveik nesišeria, yra šilkiniai ar garbanoti. Šnauceris yra viena iš kelių veislių, turinčių vidutinio ilgio banguotą kailį. Paprastai šnaucerių kailis profesionaliai prižiūrimas taip, kad ant nugaros ir dalies šonų būtų trumpas, o ant kojų – ilgas, geiausiai tai padaro specialistai. Snukutis turi ilgus antakius ir barzdą, suteikiančius jiems griežtą išvaizdą. Šnauceriai būna trijų dydžių: miniatiūriniai – dažniausiai sutinkami šnauceriai, standartiniai – šiek tiek didesni ir milžiniški – daug didesni, galima sakyti, dobermano dydžio. Bet kokio dydžio šnaucerius reikia šukuoti bent kartą per savaitę, tačiau jie ne taip lengvai susivelia, kaip švelnesnio kailio šunys. Tai – labai sargus, prieraišus ir protingas šuo, kuriam būtinas fizinis aktyvumas ir nuolatiniai užsiėmimai. Jie taip pat tinkami šeimoms su vaikais.