Auksinė žuvelė

Auksinė žuvelė yra kilusi iš Azijos. Maždaug prieš 4500 metų senieji kinai šias žuvis išveisė iš sidabrinio karoso. Senoji legenda byloja, jog auksinė žuvelė atneša laimę. Štai kodėl kinų imperatoriai taip vertino šias žuveles.
 
Auksinę žuvelę auginti paprasta ir nebrangu, todėl jos puikiai tinka ir pradedantiems žuvų augintojams. Tačiau šeimininkas savo žuvelėmis turės rūpintis visą jų gyvenimą. Turint kantrybės auksinę žuvelę galima taip prisijaukinti, jog ji gali imti pašarą net iš jūsų rankų.

Spalvos ypatybės

Visiems gerai žinoma auksinė žuvelė yra viena populiariausių tarp žuvų augintojų, kadangi ji yra labai graži. Auksinė žuvelė gali būti labai įvairi savo spalvomis ir kūno forma, todėl žmonėms patinka jas stebėti. Auksinė žuvelė ne visuomet būna auksinės spalvos. Jauniklėms būdinga žalsvai bronzinė spalva, kuri pasikeičia į tipišką rausvai auksinę tik tada, kai žuvelės subręsta. Šių žuvelių galima taip pat aptikti nuo ryškiai raudonos iki blyškios, vos geltonos spalvos. Kai kurios gali turėti sidabrinių ar juodų dėmelių. Taigi auksinių žuvelių spalvų ir kūno formų įvairovė yra nepaprastai didelė. 

Auksinių žuvelių rūšys

Auksinė žuvelė gali turėti dvigubą arba viengubą uodegą. Pagal tai skirstomos šių žuvų rūšys. 

Veislės su vienguba uodega:

Kometa – aptaki žuvelė su ypač ilgu uodegos peleku, kartais net tokio pat ilgio kaip ir žuvelės kūnas. Dažniausia kometos būna geltonos spalvos, bet šiandien neretai pasitaiko ir ryškiai raudonų ar baltų.

Šabunkinai išsiskiria spalvų įvairove ir melsvai sidabrišku kūnu su juodomis, raudonomis, rudomis, geltonomis ar violetinėmis dėmėmis. Bristolio šabunkinai turi labai ilgą uodegą, o žvynai – metalo atspalvio. Tuo tarpu Londono šabunkinai metalo atspalvio neturi ir jų uodega panašesnė į paprastųjų auksinių žuvelių.
 
Veislės su dviguba uodega:

Šios veislės auksinės žuvelės pasižymi dviguba uodega ir analiniu peleku. Žuvelių kūnai tokie trumpi, kad joms net sunku plaukti. Šios veislės mažiau atsparios ligoms už paprastąsias auksines žuveles ir kur kas lepesnės, jos visiškai netinkamos laikyti lauko tvenkiniuose. Kadangi jos jautresnės vandens kokybei, todėl nelabai tinkamos pradedantiesiems žuvelių augintojams.

Raudonasis ir baltasis riukinas – viena imliausių veislių iš visų dvigubauodegių. Nors ir turėdama labai trumpą, apvalainą kūną, ji sugeba neblogai plaukti.

Vėduokliauodegės auksinės žuvelės turi labai ilgą, nukarusį dvigubą uodegos peleką, per kurį ši žuvelė lengvai susižeidžia į aštrius daiktus akvariume. Tad nutarę laikyti būtent šias žuveles, gerai apgalvokite, kokias bus akvariumo dekoracijos.

Juodasis teleskopas – tai auksinė žuvelė, savo kūno forma primenanti kiaušinį. Teleskopu ji praminta dėl iššokusių akių. Šios veislės žuvelių nebūna jokiu kitų spalvų, tik juodos. 

Liūto galva vadinamos auksinės žuvelės turi kiaušinio formos kūną ir į avietes panašias ataugas šalia akių. Šios veislės auksinės žuvelės labai prastos plaukikės, mat jos neturi nugaros peleko.

Oranda taip pat turi panašias ataugas ant galvos kaip ir liūto galvos veislės auksinės žuvelės, tačiau ji turi nugaros peleką. Raudonkepurė oranda turi baltą kūną ir raudoną ataugą, primenančią kepurę ant galvos. 

Laikymo sąlygos

Perkant auksinę žuvelę atkreipkite dėmesį, ar žuvytė yra sveika. Ji turi būti žvali, judri, nuolat plaukioti ratais. Nusipirkę žuvį ir atsivežę ją transportavimo maišelyje, prieš įleidžiant į akvariumą patikrinkite, kad akvariumo ir maišelio vandens temperatūrų skirtumas nebūtų per didelis. Todėl visuomet patartina maišelį įmerkti į akvariumo vandenį, kol vandens temperatūros susivienodins. Tada paimkite stiklinę, į maišelį įpilkite akvariumo vandens ir trumpai palaukę galiausiai paleiskite žuvelę į akvariumą.

Auksinės žuvelės yra taikios, gamtoje jos gyvena būriais, todėl akvariume jas galite apgyvendinti ir su kitų rūšių žuvimis. Auksines žuveles iš bėdos galima laikyti nedideliame stikliniame akvariume, tačiau joms užaugus iki 12 cm ilgio, jas būtina perkelti į didesnį akvariumą. gyvendamos mažuose akvariumuose šios žuvelės prisitaiko prie esamų sąlygų ir užauga tokio dydžio, kad galėtų laisvai plaukioti esamame akvariume visą gyvenimą. Bet vis tik, jei turite galimybių, auksines žuveles auginkite kuo didesniame akvariume.

Pašaras

Auksinė žuvelė yra tikra „ėdrūnė“, nes ji yra nuolat alkana, todėl kelių šėrimų per dieną gali ir nepakakti. Suprantama, jog auksinei žuvelei negalima duoti nuo Jūsų stalo likusių maisto likučių ar duonos trupinių. Auksinėms žuvelėms labiausia tinka specialiai subalansuoti pašarai, kurie gali būti dribsnių, lazdelių, granulių formų. Šie pašarai išlaiko visas maistingąsias medžiagas, reikalingas auksinės žuvelės organizmui. Kaip pašaro papildą ar skanėstą šioms žuvelėms galite pasiūlyti gyvąjį pašarą, pavyzdžiui, uodų lervas. Norėdami sustiprinti savo augintinės organizmą duokite specialiai žuvims skirtų vitaminų ar lašiukų.

Poravimasis

Jei vienos rūšies auksinė žuvelė poruosis su kitos rūšies auksine žuvele, jaunikliai gali neatitikti tikrosios rūšies, tačiau užtikriname, jog jie vis tiek bus gražūs. Auksinės žuvelės ima poruotis pavasarį ar ankstyvą vasarą, kuomet temperatūra ima kilti. Patinai ima nuolat persekioti pateles. Auksinės žuvelės neršia palei augalus ir akmenis. Po 2–3 dienų išsirita jaunikliai. Beje, auksinės žuvelės gali suėsti tiek savo ikrus, tiek ką tik išsiritusius jauniklius. Todėl dažniausia išgyvena tik keli jaunikliai, kurie pasislepia vandens augalų paunksmėje. Vystantis auksinei žuvelei ypač yra įdomu stebėti spalvos kaitą nuo tamsios jauniklio iki puikios auksinės subrendusios žuvelės spalvos.

Kita

Paprastosios auksinės žuvelės gyvena iki 25 metų, tačiau ,,keistųjų“ rūšių žuvelių gyvenimo trukmė tęsiasi tik iki 14 metų. Ilgiausiai išgyvenusi auksinė žuvelė buvo vardu Fredas. Ilgaamžė žuvelė nugaišo 1980-aisisais, sulaukusi 41 metų.