Vaikai ir šunys

Nėra gražesnių santykių už vaiko ir šuns draugystę. Specialistai pataria laikytis paprastų saugumo taisyklių ir parinkti savo vaikui tinkamą šunį tinkamu metu. Ir vaikui, ir šuniui reikės jūsų dėmesio. Jeigu skirsite laiko abiem, jūs gausite tokį atlygį, kokio neįmanoma nupirkti už jokius pinigus.

Tinkamas šuo tinkamu metu

Ne kiekvienas šuo gali gyventi kartu su vaikais, ir ne kiekvienas vaikas gali bendrauti su šuniu. Dauguma šunų-vaikų bendravimo problemų kyla, kai vaikams dar nėra šešerių metų. Jeigu jūsų vaikai dar neturi šešerių metų, gerai pagalvokite prieš rinkdamiesi šunį. Venkite didelių veislių šunų, kurie buvo auginami kaip sarginiai šunys, taip pat šunų, kurie būna agresyvūs ar gali kąsti. Nesirinkite stambaus, energingo šuns, kuris gali parversti vaiką, arba daug lojančio šuns.

Tėvai, auginantys mažus vaikus, neturi laisvo laiko, kurį galėtų skirti daug priežiūros reikalaujančiam šuniui. Pradžioje šuniukui reikia skirti beveik tiek pat laiko, kaip ir vaikui. Todėl reikia gerai apgalvoti, ar esate pasiruošę įsigyti šuniuką, kuriam nuolat reikės jūsų dėmesio. Jei suaugę šeimos nariai nėra visiškai pasiryžę patys rūpintis, dresuoti šunį, gyvūno įsigijimo klausimą reikėtų atidėti.

Septynerių metų vaikai jau gali užmegzti daug džiaugsmo teikiančią draugystę su šunimi. Šuo gali išmokyti vaiką atsakomybės, kantrybės, užuojautos, tačiau atminkite, kad nei vienas vaikas nėra pajėgus tinkamai treniruoti, visiškai savarankiškai rūpintis šunimi, taigi tėvai visuomet privalo prisiimti atsakomybę už augintinį.

Šuo atkeliauja į šeimą, kurioje yra vaikų

Kai išsirenkate šuniuką, skirkite laiko tinkamos aplinkos namuose paruošimui, įsigykite šuniuko priežiūrai reikalingų daiktų prieš parsinešdami gyvūnėlį į namus.

Parsinešę augintinį į namus, leiskite kelias dienas jam apsiprasti, pernelyg daug su juo nežaiskite. Sudarykite vaikams taisyklių sąrašą, kaip elgtis su šunimi, ir prisekite jį matomoje vietoje, pvz., ant šaldytuvo durų. Nuspręskite, kur šuo miegos. Specialistai pataria šunį pratinti miegoti jo guolyje, o ne vienoje lovoje su vaikais.

Atminkite, kad jūs turėsite vaikus išmokyti, kaip elgtis su šunimi. Būkite pasiruošę skirti tam laiko. Šis augintinis bus su jumis ilgą laiką, taigi skirkite laiko dabar, kad išvengtumėte nepageidaujamo elgesio ateityje. Lavinkitės, skaitykite knygas, kaip dresuoti šunį, mokykite jį paklusnumo.

Kūdikis šeimoje, kurioje yra gyvūnų

Dažnai tėvai nerimauja dėl to, kaip šuo reaguos į naujagimį. Iš pradžių šunys būna smalsūs, gali jaustis apleisti, tačiau šie jausmai greitai praeina. Jeigu tėvai skiria laiko kasdien išvesti šunį pasivaikščioti, pažaisti su juo, pereinamasis laikotarpis praeina sklandžiai.

Kūdikis mažai bendrauja su šuniu, tad daugiau rūpesčių atsiranda tuomet, kai vaikas pradeda vaikščioti ir įžengia į šuns erdvę. Pradedantis vaikščioti kūdikis nesupranta taisyklių ir šuns nepaliks ramybėje. Tokiu laikotarpiu šuo bus laimingesnis, turėdamas savo erdvę.

Atminkite: kai namuose atsiranda kūdikis, visi turi mažiau laisvo laiko, išskyrus šunį. Taigi skirkite šiek tiek laiko šuniui, ir jis bus patenkintas.

Šunų ir vaikų santykiai

Norėdami suprasti šuns elgesį ir jį keisti, turime žinoti, kaip šuo suvokia dominavimą ir paklusimą. Šuns protu šeima yra vienas nedalijamas vienetas (grupė) ir kiekvienas šeimos narys užima joje tam tikrą „poziciją“. Daugumoje šeimų vienas arba abu tėvai yra laikomi grupės lyderiais, ir šuo jiems paklūsta. Tačiau mažus vaikus šunys beveik visuomet laiko sau lygiais arba žemesniais grupės hierarchijoje.

Kadangi šuo laiko vaiką pavaldžiu sau, jis gali atsisakyti paklusti vaiko komandoms arba „atsitiktinai“ atsitrenkti į vaiką ir jį pargriauti ant grindų. Šuo gali urgzti ant vaiko, kai šis būna netoli pašaro arba šuns žaislų, gali šiepti dantis ar net kąsti, kai vaikas prisiartina ar bando žaisti. Labai svarbu, kad tėvai suprastų šiuos hierarchinius savitarpio santykius ir imtųsi atsargumo priemonių. Tokia elgsena yra ženklas, kad yra reikalinga profesionalo pagalba.

 
Galimos problemos: 

Šuo loja ir pažadina miegantį vaiką.

Sprendimai: naudokite pagalbinę priemonę lojimui slopinti arba elektroninį antkaklį nuo lojimo.
Išveskite šunį į lauką arba į rūsį tuo metu, kai vaikas miega.
Leiskite šuniui loti, vaikas pripras prie to ir užmigs.
 
Šuo „netyčia“ atsitrenkia į vaiką ir jį pargriauna.

Sprendimai: pastebėkite, kada šuo taip elgiasi (pvz., gal šuo nekantrauja norėdamas eiti pasivaikščioti) ir liepkite šuniui atsigulti, pabūti ramiai.
Išveskite šunį į lauką, kai vaikas mokosi vaikščioti.
Išmokykite vaiką liepti šuniui „atsisėsti“, kai šuo yra pernelyg susijaudinęs.

Šuo vagia vaiko maistą arba prašo maisto nuo stalo.

Sprendimai: kai valgote, išveskite šunį iš virtuvės.
Turėkite krepšelį su specialiai šuniui skirtu maistu ir atpratinkite nuo šėrimo maistu nuo stalo.
Dirbkite su šuniu siekdami paklusnumo.

Šuo šoka ant vaiko.

Sprendimai: niekada neleiskite šokti ant jokio žmogaus, nesvarbu dėl kokios priežasties.
Išmokykite vaiką pakelti kelį ir pasukti šlaunį link šuns, kai jis šoka.
Pradėkite šuniuką treniruoti, kai jis dar yra labai jaunas, kad užskirstumėte kelią tokiam elgesiui.

Šuo urzgia arba staiga kanda vaikui.

Sprendimai: niekada netoleruokite jokios šuns agresijos ir griežtai jį auklėkite.
Patarkite vaikui, kaip elgtis.
Pašalinkite konflikto priežastį, paimkite indą su maistu, žaislą, parodykite šuniukui uždarą vietą, kur jis jaustųsi saugiai, galėtų miegoti arba pabūti vienas.

Vaikas susiduria su šuns fekalijomis.

Sprendimai: palydėkite šunį į lauką ir tučtuojau išvalykite viską, ką jis paliko.
Pasistenkite, kad šuns tualetas būtų toliau nuo žaidimų vietos.
Mokėkite vaikui kelių centų atlygį už kiekvieną „krūvelę“, kurią vaikas pastebi ir praneša, jog reikia sutvarkyti.
 
Parengta pagal užsienio spaudą